Hipoksinis kvėpavimo nepakankamumas yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti kvėpavimo organų negebėjimą veiksmingai palaikyti dujų apykaitą plaučiuose. Kvėpavimo nepakankamumo diagnozei patvirtinti atliekami kraujo dujų tyrimai.
Naujagimių, kuriems nustatytas hipoksinis kvėpavimo nepakankamumas, kraujagyslės plaučiuose yra suspaustos. Tai riboja kraujo tekėjimą iš širdies į plaučius: kai nepakankamai prisotintas deguonimi kraujas grįžta į širdį, jis prateka pralenkdamas plaučius per latakus, likusius nuo vaisiaus vystymosi laikotarpio, ir grįžta atgal į kūną.
Daugelis kūdikių, kenčiančių nuo deguonies kvėpavimo nepakankamumo, serga plaučių liga; tai reiškia, kad oro srautas (ir todėl deguonies) yra geras kai kuriose plaučių srityse ir mažiau geras arba jo išvis nėra kitose srityse.
Įkvėpus azoto monooksidą, suspaustos plaučių kraujagyslės atpalaiduojamos, todėl pagerėja kraujo tekėjimas iš širdies į plaučius, o kraujo kiekis, tekantis ne į plaučius, sumažėja. Kraujo tekėjimas padidėja tose plaučių srityse, kur oro srautas yra didžiausias ir gali vykti geriausia dujų apykaita.