Astma yra lėtinė liga, kuriai būdingi kvėpavimo sutrikimai dėl kvėpavimo takų uždegimo ir obstrukcijos. Taikant šiuolaikišką gydymą, daugelis sergančiųjų astma nejaučia simptomų pertraukose tarp priepuolių. Per ūminį astmos priepuolį staiga pablogėjusi būklė gali sukelti sunkesnius simptomus. Priepuolio metu oro srautas gali būti visiškai užtvertas ir gali kilti pavojus gyvybei.
Astma sukelia įvairius simptomus, pavyzdžiui, kosulį, švokštimą, gniaužimo pojūtį krūtinėje, dusulį ir klampias gleives.
Kadangi astmos simptomus sukelia blokuojami kvėpavimo takai, geriausia plaučius gydyti kiek įmanoma labiau tiesiogiai. Inhaliacinė terapija yra tinkama šiam tikslui. Įvairūs inhaliatoriai naudojami vaistams (steroidams ir bronchodiliatatoriams) skirti sergant kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma ir LOPL.
Dažni simptomai
- Kosulys
- Švokštimas
- Gniaužimo pojūtis krūtinėje
- Dispnėja
- Dusulys
Kiekvienam pacientui pasireiškia skirtingo sunkumo simptomai.
Astma diagnozuojama remiantis ligos istorija, atlikus medicininę apžiūrą. Gydytojas įvertina paciento simptomus, jų dažnumą ir sunkumą. Svarbus veiksnys yra tai, ar šeimos istorijoje yra astmos ir alergijų atvejų. Diagnozuojant astmą atliekami plaučių funkcijos tyrimai.
Astmai diagnozuoti naudojamas PEF matavimas. PEF matuoklis vertina, kiek pacientas gali iškvėpti oro. Jį nesudėtinga naudoti ir pacientai gali patys atlikti šį matavimą.
Be šių tyrimų, diagnozuojant alergiją galima atlikti dūrio testą ar kraujo tyrimus. Prireikus, galima atlikti išsamesnį plaučių funkcijos tyrimą, vadinamą spirometrija. Šis tyrimas atliekamas ligoninėje arba klinikoje.
Gydymas
Pirmasis žingsnis yra vengti rizikos veiksnių. Vaistai, padedantys išvengti arba malšinti priepuolius ir simptomus, gali būti vartojami per burną ar švirkščiami, bet daugeliu atveju naudojami įkvepiami medikamentai.
Kartu su tinkamais vaistais, astma sergantys pacientai gali kontroliuoti ligą vadovaudamiesi šiomis paprastomis taisyklėmis (Amerikos plaučių asociacijos rekomendacijos):
- Pradėkite rašyti astmos dienoraštį. Tai gali padėti išsiaiškinti, kas sukelia astmos simptomus.
- Jeigu įtariate, kad kažkas iššaukia simptomus, turėtumėte dėti visas pastangas to išvengti.
- Jei esate jautrūs žiedadulkėms arba sporoms, gali būti naudinga įrengti oro kondicionavimą namuose.
- Daugelis astma sergančių pacientų yra jautrūs tabako dūmams.
- Taip pat reikėtų vengti pelėsio patalpose: oro sausintuvas gali būti naudingas.
- Dažnai namų dulkių erkutės iššaukia priepuolius. Stenkitės apskritai nenaudoti dulkių siurblio arba bent prastos kokybės dulkių siurblių, sujudinančių dulkes ir alergenus.
Paprastai astma sergama visą gyvenimą. Vis dėlto, įvairiais laikotarpiais astmos sunkumo stadija gali būti skirtinga. Nepriklausomai nuo to, kaip gerai jaučiatės tam tikru metu, visada laikykitės gydytojo rekomendacijų. Jei tai padarysite, padidės tikimybė, kad astmos simptomai taps silpnesni bėgant laikui.