| Kai kurie specialistai ginčijasi, kada visgi diazoto oksidas buvo pradėtas naudoti anestezijos tikslais – 1844 ar 1846 metais. Tačiau bet kokiu atveju, šiuolaikinė bendroji anestezija yra tapusi neatsiejama ir pagrindine chirurgijos dalimi. Nors fiziologiškai anestezija visai neprimena miego būsenos, ji dažnai vadinama narkoze ar tam tikra miego faze.
Šiuo metu esama nemažai registruotų ir patvirtintų anestezijai skirtų medikamentų. Buvę itin populiarūs pirmoje praėjusio amžiaus pusėje barbituratai atliko labai svarbų vaidmenį bendrosios anestezijos evoliucijoje. Suleidus šių vaistų į veną, ligonis netrukus „užmigdavo“. Po kelerių metų buvo sukurti pirmieji įkvepiami anestetikai – halotanas. Tai tapo dar vienu labai svarbiu žingsniu šiuolaikinės anestezijos istorijoje. Ligoninėse masiškai pradėtos naudoti nesprogios ir labai efektyvios dujos, kurių pakadavo vos 1 vol. , kad pacientams būtų atlikta anestezija, o vėliau ir chirurginė procedūra.
Halotanas tapo daugelio kitų įkvepiamų anestetikų pradininku: pentrano, enflurano, izoflurano, o per pastaruosius dešimtmečius ir desflurano bei sevoflurano. Visi šie įkvepiami medikamentai yra itin efektyvūs ir saugūs. Tačiau tam tikra apimtimi, šių medikamentų poveikis skiriasi. Siekdamas aprašyti jų klinikinį poveikį, 60-ųjų viduryje Profesorius Ed Eger II sukūrė terminą MAC – „minimali alveolinė koncentracija“. MAC, iš esmės, yra beveik toks pats terminas, kaip ED50 intraveniniams medikamentams. Jis apibūdina dujų koncentraciją, kuri būtų reikalinga anestezijai, kad ligoniai nejudėtų ir nieko nejustų. Ši formulė taikoma maždaug 50 proc. visų pacientų.
Praėjusio amžiaus antroje pusėje, buvo sukurta daug efektyvių bei saugių nuskausminamųjų vaistų. Vienas pirmųjų buvo fentanilas, pasižymintis itin efektyviomis opiatų savybėmis ir leidžiamas į veną anestezijos metu. Vėliau atsirado ir daugiau pusiau sintetinių ar sintetinių opioidų, naudojamų tiek operacijų metu, tiek pooperaciniam gydymui.
Atsiradus šiems anestetikams, buvo įgytos svarbios žinios apie bendrąją fiziologiją bei patofiziologiją, susijusią su traumomis/stresu. Visi šie etapai tapo itin reikšmingi sparčiai šiuolaikinės, saugios bei efektyvios anestezijos evoliucijai.
|
